Marokas – įvairių kultūrų oazė

Skoniai, kvapai, spalvos – turbūt, taip daugelis apibūdintų Maroką, tačiau galima būtų pridėti ir dar kelis žodžius šiai žodžių grandinei – gamta, istorija, architektūra. Marokas yra viena iš populiariausių šiaurės Afrikos krypčių, todėl daugeliui jis jau gerai pažįstamas. Tačiau nesvarbu kiek kartu teko lankytis Maroke, jis visada turės pasiūlyti kažką naujo ir išskirtinio primenant priežastį kodėl ten lankosi tiek daug keliautojų.

Truputis istorijos

Kaip ir pats Marokas, Maroko istorija labai spalvinga. Nenuostabu, jog Gibraltaro sąsiauriu nuo Europos atskirta valstybė, per ilgą gyvavimo laikotarpį buvo įkvėpta europietiškos dvasios. Vieningo Maroko istorijos pradžia galime vadinti 789 m., kai buvo įkurta pirmoji Idrisidės dinastija. Prieš atsirandant dinastijoms, Maroke lankėsi finikiečiai, įkūrę prekybos uostus. Juos keitė kartaginiečiai, o 40 m. šiaurinę Maroko dalį aneksavo Romėnų imperija. V a. į teritoriją atkeliavo germaniškų šaknų turintys vandalai. Regione jie dominavo iki VI a., o juos sunaikino tuometinės Bizantijos imperijos pajėgos. Dinastijų eros pradžia atnešė daug pokyčių naujai susikūrusiai monarchijai. Marokas tapo dominuojančia jėga šiaurės vakarų Afrikoje. Buvo statomi nauji miestai ir išrinkta nauja sostinė – Fez miestas. Tačiau praėjus porai šimtų metų, Idrisidės dinastija krito ir įsitvirtino naujoji Almoravidų dinastija. Sunaikindama afrikietiškos kultūros pėdsakus ir užimdama šiaurinę dabartinio Maroko dalį, Almoravidų dinastija 102 m. įkūrė gerai žinomą Marakešo miestą, kuris greitai tapo Maroko sostine. Jų dominavimo laikotarpiu buvo statomos mečetės, rūmai ir kitos religinės vietos. Sukurta ir drėkinimo sistema padėjusi efektyviau užsiimti žemdirbyste. Žlugus Almoravidų dinastijai, valdžią perėmė Almohadų dinastija, bet po pusės amžiaus naujoji dinastija išnyko, kai ją 1212 m. nuvertė krikščionys. Į valdžią atėjus Marinidų dinastijai Fez miestui buvo grąžintas sostinės titulas. Tačiau ir ši dinastija greitai krito, kai buvo įveikta portugalų, bet paliko didesnį kultūrinį lobį nei Almohadų dinastija. Maroke atsirado medienos ir tinko dekoracijos, stogai su glazūruotomis čerpėmis, glazūruota keramika ir t.t. Marinidų dinastiją pakeitė Sadianų dinastija ir paskelbė karą Portugalijai, tačiau regione iškilo naujas pavojus – Turkai. Siekdami apsisaugoti nuo turkų grėsmės, Sadianai paprašė ispanų pagalbos. Šis sprendimas tapo pamatu Maroko aukso amžiui kultūroje, moksle ir ekonomikoje. Tačiau visoms dinastijoms ateina pabaiga, ne išimtis buvo ir Sadianų dinastija. 1666 m. ją pakeitė Alaouitų dinastija, 1912 m. įkūrusi naują sostinę – Rabatą. Ši dinastija Maroką valdo iki pat šių dienų, todėl Alaouitų dinastijos valdymo laikotarpį galime vertinti kaip labai dinamišką. Bėgant amžiams, pasaulyje pasklidus kolonializmo bangai, 1904 m. Prancūzija ir Ispanija susitarė dėl įtakos zonų Maroke, o jau 1912 m. buvo pasirašyta Fez sutartis, pagal kurią Marokas tapo Prancūzijos protektoratu. Maroko šiaurinėje pakrantėje ir pietinėje Sacharos zonoje, jau kurį laiką buvo įsikūrę Ispanai. O ši sutartis leido jiems ir toliau ten būti. Šiuo periodu Maroką pasiekė daug kolonistų, perkančių žemes ir keičiančių ilgai gyvavusios valstybės santvarką. Nors daugelis Maroko genčių tam priešinosi, tačiau rezultatas liko toks pat. Įdomu tai, jog prancūzų paskirtas gubernatorius nuoširdžiai mėgo Maroko kultūrą, todėl įkūrė bendrą Prancūzijos – Maroko administraciją bei modernią mokyklų sistemą. Taip pat paskatino ekonominį augimą, buvo sukurta moderni infrastruktūra, modernus agrikultūros sektorius. Prabėgus keliems dešimtmečiams viskas vėl pasikeitė: 1956 m. Marokas atgavo savo nepriklausomybę ir vėl viską perėmė į savo rankas.

egzotinės kelionės, pažintinės kelionės, kelionė į maroką

Gamta ir geografija

Marokas yra įsikūręs šiaurės vakarinėje Afrikos dalyje kur ribojasi su Alžyru ir Vakarų Sachara (kurios didžiąją dalį kontroliuoja Marokas). Šiaurinėje dalyje yra Gibraltaro sąsiauris, kuris skiria Maroką nuo Europos. Vakarinę Maroko dalį skalauja Atlanto vandenynas, o nedidelę dalį šiaurėje – viduržemio jūra. Maroko lokacija yra vienas iš faktorių kodėl ši šalis tokia ypatinga. Kalnai, dykumos, vandens plotai… Galimybė kiekvienam keliautojui patirti visko po truputį. Maroko kalnus galima matyti tiek iš viduržemio jūros, tiek iš Sacharos dykumos. Tai kalnų šalis, kurioje potyriai skiriasi priklausomai nuo kalnų aukščio. Aukščiausios Atlaso kalnyno viršūnės žavi savo sniego paklotėmis, tačiau pasigrožėti jomis nėra lengva, bet tikrai verta. Pakeliui galima pamatyti kasbachų ir berberų kaimus, vingiuojančius keliukus ir panoramą, kuri atims žadą. Vidurinioji Atlaso kalnų dalis gali pasiūlyti švelnesnį klimatą, daugiau žalumos ir aplinką, primenančią europiečiams gerai žinomas Alpes. O tiems kurie nėra didelį kalnų gerbėjai, turėtų patikti žemesnioji Atlaso kalnų dalis, esanti arčiau Sacharos dykumos. Nedidelės viršūnės, oazių kaimeliai, slėniai – gali tapti viso vizito Maroke perlu. Maroko be dykumų negalima įsivaizduoti, juk tai šalis, kuri yra įsikūrusi šalia didžiausios pasaulyje Sacharos dykumos. Kopos, kurių garsiausios yra Erg Chebbi ir Erg Chigaga, leis visiškai pasinerti į dykumos pasaulį. Norintiems pilnos patirties, patariame keliauti kupranugariais, nes tai leis pasijausti kaip tikriems dykumos tuaregams. Dykumos garsėja fantastiškais vakaro peizažais, todėl vakaras ne tik dykumoje, bet dykumos oazėje paliks neišdildomą įspūdį. Tokios Oazės kaip Figuig, N’Kob ar Skoura gali tapti puikia stotele kelionėje po dykumas. Nors Marokas yra tiek kalnų, tiek dykumų valstybė, tačiau reikia nepamiršti, jog Marokas taip pat yra ir jūrinė valstybė. Maroko pakrantės plačios, ramios, dažnai turi druskos plutelę. Šalia įsikūrę berberų tradiciniai žvejybos kaimeliai, o ramybę karts nuo karto sudrumsčia vandens paukščiai.

egzotinės kelionės, pažintinės kelionės, kelionė į maroką

Architektūra

Gili istorija ir jos architektūrinis palikimas yra dar viena priežastis aplankyti Maroką. Berberai, maurai musulmonai, prancūzai šioje šalyje paliko gilius savo pėdsakus. Marokas tapo visų šių kultūrų mišinių, o tai geriausiai pastebima architektūroje. Visiems gerai žinoma šviesi, smėlio spalvos architektūra pradėta statyti II amžiuje, regione karaliaujant Berberams. Namai pastatyti plūktinės statybos modeliu (spaudžiant molį) arba iš raudonojo molio plytų. Jie tvirti, dideli, su mažais langais, siekiant apsisaugoti nuo regione siaučiančių priešų. Atlaso kalnuose gausu tokio tipo statinių, tačiau būtina apsilankyti UNESCO kultūrinių objektų sąrašui priklausančiame Ait Benhaddou kaimelyje, nes jis geriausiai reprezentuoja tokio tipo architektūrą. Su islamo atėjimu, pasikeitė ir architektūra. Paprastus praktiškus namus pakeitė labai dekoratyvūs ir funkcionalūs pastatai. Geometriniai raštai, plytelės, fontanai, arabeskos atsirado būtent šiuo laikotarpiu. Nesvarbu ar vidus ar išorė, viskas primins spalvingą architektūrinį šedevrą. Dažniausiai naudojamos žalia, mėlyna, ruda, balta ir juoda spalvos. Norint pažiūrėti į prabangiausius islamiškos kultūros įkvėptus statinius, geriausia keliauti į Kasablankos Hassano II mečetę arba į Marakeše esančius Al Bahia rūmus. Maurų egzistavimas Maroke atnešė ispaniškosios kultūros prieskonį. Balto tinko fasadai, raudoni stogai, art deco ir art nouveu stilius jungianti architektūra, dobilo formos arkos, sodai vidiniuose kiemuose… Norint apžiūrėti šią architektūrą geriausia aplankyti bet kokį tradicinį marokietišką riadą arba didžiąją Chefchaounen šventyklą. Patys paskutiniai į šią nuostabią šalį atkeliavo prancūzai. Paryžietiško stiliaus namai su dideliais dvigubais langais, išdėstymas primenantis europietiškąjį namų išdėstymą… Bet nereiškia, jog šie pokyčiai visiškai panaikino marokietiškąjį dizainą. Statant tokio tipo pastatus, stengiamasi išlaikyti ir marokietiškąjį stilių, kuris koegzistuotų su paryžietišku stiliumi. Prancūziškus architektūros pėdsakus galte pamatyti sostinėje Rabate arba Kasablankoje.

Maistas

Maroko maistas sujungia berberų, andaluzijos, viduržemio jūros regiono ir arabų kultūras. Taip pat galima pamatyti nedidelius prancūzų bei ispanų kultūros pėdsakus. Marokiečiai valgo įvairias viduržemio jūros regionui būdingas daržoves ir vaisius. Stalą puošia jautiena, ožiena, aviena, ėriena, vištiena ir jūros gėrybės. Didžioji dalis visuomenės yra musulmonai, todėl kiaulienos Maroke rasti yra sunkoka. Patiekalai dažnai gardinami fermentuotomis citrinomis, argano aliejumi, sūriu fermentuotu sviestu, alyvuogių aliejumi ir džiovintais vaisiais. Pagrindiniai angliavandeniai yra ryžiai ir kviečiai, kuskusas. Marokas yra žinomas kaip įvairių prieskonių karalystė, todėl patiekaluose galima sutikti pačių kvapniausių prieskonių kaip: anyžius, cinamonas, šafranas, muskatas, imbieras, ciberžolė ir kt. Pats populiariausias patiekalas Maroke – Tadžinas. Iš pirmo žvilgsnio tai labai paprastas patiekalas, kuris yra gana įprastas lietuviams. Tai troškinta mėsa arba jūros gėrybės su daržovėmis, tačiau šis patiekalas yra ypatingas dėl jo paruošimo būdo. Tadžinas ruošiamas moliniame dubenyje su kūgio formos dangčiu. Lėtai kepamas patiekalas daug geriau įsisavina prieskonius ir įvairius pagardus, o kūgio forma neleidžia patiekalui išdžiūti, todėl jis išlieka sultingas ir kvapnus. Tadžiną galima išvysti visur – restoranuose, kavinėse arba tiesiog pakelėje, todėl būtinai išbandykite. Na, o kalbant apie įdomius patiekalus, pastila gali šiek tiek sugluminti. Tai pyragas pagamintas iš jauno karvelio, kuris yra labai saldus, o jo viršus padengtas filo tešla. Dažniausiai pastila valgoma per įvairias šventes, bet jį galima rasti restoranuose už šiek tiek didesnę kainą. O kaip jums skamba idėja lėkštę duonos apipilti karštu sultiniu ir mėsa? Rfissa yra būtent toks patiekalas. Dažniausiai ruošiamas naujoms mamoms ar specialių švenčių metu, kadangi jis yra laikomas vaistiniu patiekalu ir yra tikima, jog gali suteikti žmogui energijos ir sveikatos. Nors kuskusas yra gerai visiems žinom kruopų rūšis, tačiau tai ir nacionalinis Maroko patiekalas. Kuskusas patiekiamas su mėsos arba daržovių troškinių (dažnai tadžino pavidalu). Nors tai gana paprastas patiekalas, tačiau dažniausiai jis ruošiamas per musulmonų šventąjį penktadienį arba kitomis ypatingomis progomis. Zalouk yra vienas iš paprastesnių marokietiškų patiekalų. Tai baklažanų, pomidorų, česnakų, alyvuogių aliejaus ir įvairių prieskonių užtepėlė patiekiama su marokietiška duonele. Patiekalo paprastumas patinka užsieničiams, todėl tai yra vienas iš dalykų, kuriuos svetimšaliai mielai valgo.

Dovanos

Marokas garsėja savo spalvingais ir labai kvapniais arabiško stiliaus turgumis. Juose galima rasti visko: metalo dirbinių, grožio priemonių, maisto gamybai skirtų prekių, tradicinių marokietiškų dirbinių. Todėl turint galimybę, būtinai apsilankykite Maroko turguose, nes liksite maloniai nustebinti.

  • Argano aliejus dar visai neseniai tapo viena perkamiausių prekių Maroke, nors buvo naudojamas per amžius maisto gamyboje. Argano aliejus turi daug vitaminų, antioksidantų, priešuždegiminių savybių. Galima rasti šampūnus, kondicionierius, kaukes ir kitus veido bei plaukų produktus praturtintus argano aliejumi, kurie atlieka drėkinamąją funkciją.
  • Cinamonas, anyžius, ciberžolė, kuminas, imbieras, muskato riešutai ir kiti plačiai pasaulyje naudojami prieskoniai gali būti randami Maroke. Tai šalis kuri ne tik augina, bet ir plačiai naudoja prieskonius, todėl jų galima rasti su kaupu. Jame galite rasti ir vieną iš brangiausių prieskonių pasaulyje – šafraną. Tačiau neapsigaukite, kartais pardavinėjamas ne tikras šafranas, o jo padirbiniai, todėl prieskonius rinkitės atsargiai.
  • Arabiški kilimai garsėja savo meistriškumu, ryškiomis spalvomis ir kokybę. Marokas turi gilias kilimų audimo tradicijas, kurios siekia 622 m. Nors kilimai būdavo audžiami karališkajai šeimai, dabar galite rasti kokybiškai pagamintų kilimų. Tačiau pasisaugokite sukčių, kurie dažnai nusiveda į kambariuką, kuriame yra suvynioti visi kilimai ir paduoda jums jūsų išrinktąjį kilimą. Tačiau vietoje kokybiško kilimo galite gauti prastą jo padirbinį, todėl visada paprašykite, jog prekeivis išvyniotų kilimą ir jums parodytų.
  • Marokas turi gilias kalvystės tradicijas, kurias panaudoja gamindami žalvarinius žibintus. Jie gali būti įvairiausių formų, raštų, dizainų, gali turėti ir spalvoto stiklo motyvus. Uždegus pasirinktą žibintą, pamatysite šimtus nedidelių skylučių, kurios sukurs magišką efektą.
  • O jeigu norite išties kažko išskirtinio, gali būti, jog jums patiks moliniai lūpų dažai, dar žinomi kaip aker fassi. Aker fassi yra natūralus pigmentas išgaunamas iš aguonų žiedų ir granatų žievelės. Šis pigmentas sumaišomas su moliniu pagrindu, todėl tik jį sušlapinus pasirodo tikroji spalva, kurią jau ilgą laiką naudoja Maroke gyvenančios moterys. Apie Maroką galima rašyti ir rašyti… Tačiau daug geriau yra jį aplankyti ir patiems įsitikinti, jog ši šalis gali pasiūlyti labai daug. Bijantys keliauti toli nuo Europos, mylintis arabiškąją kultūrą, norintys įgauti naujų potyrių gali keliauti į Maroką, nes ši šalis tikrai nenuvils ir parsivešite labai daug įspūdžių.