Kirgizija yra patraukliausia ir draugiškiausia šalis Centrinėje Azijoje
Ieškantiems neįprastų ir unikalių kelionių krypčių, užburiančios gamtos lobių, svajojantiems iš arti pamatyti klajoklių pasaulio įdomybes, Kirgizija – būtent ta kryptis, kurią verta pasirinkti naujai kelionei!
Kelionė į Kirgiziją – unikalios gamtos atradimas
Kirgizija – tai tolima šalis Centrinėje Azijoje, apie kurią daugelis nieko nežino. Šią šalį kaip egzotinės kelionės kryptį siūlantis kelionių organizatorius „Santi Travels“ turistus kviečia pasinerti į egzotikos, nepaliestos gamtos, atsipalaidavimo ir ramybės, bendravimo su vietos žmonėmis, kraštovaizdžio, kultūrinės aplinkos pažinimo, naujų įspūdžių kelionę. Tarp turistų ir vietinių gyventojų juokaujama, kad „kirgizas tik po mirties nustoja klajoti“, nes natūrali gamta yra suformavusi klajokliams būdingą gyvenimo būdą – ir tuo tikrai galima įsitikinti, nuvykus į Kirgiziją! Kirgizijos gamta, ypač kalnai, kurie užima net 93 proc. visos šalies teritorijos ploto, sukuria ypatingą atmosferą, pakeičia keliaujančiųjų būsenas, praturtina emocinę patirtį.
Kelionė į Kirgiziją unikali ne tik dėl nuostabaus grožio kalnų, neužteršto oro, bet ir švarių bei akinamai mėlynų ežerų, Alpių pievų, kuriose laisvai ganosi žirgai. Todėl vietiniai gyventojai ir jų kaimynai Kirgiziją dažnai vadina mažąja Šveicarija. Kirgizijoje yra daugiau nei 3 tūkstančiai ežerų, tarp kurių ir vaizdingas Isyk-Kulis (vienas iš giliausių ir įstabiausių ežerų pasaulyje). Pagrindinės šalies upės, kurios pradeda savo kelionę aukštai kalnuose, yra Ču, Narynas ir Talasas. „Santi Travels“ gidai keliautojus supažindina su šalimi, kurioje pamatyti vaizdai, naujos patirtys sukelia ypatingus jausmus: nuo snieguotų kalnų, neapsakomo grožio miškų, ežerų iki palei kelią augančių sedulų, raugerškio, erškėtuogių, laukinių gervuogių, abrikosų ir raudonų obuolių tankynių. Aukštai kalnuose galima pamatyti liūtpėdžių „kilimą“ bei vienus iš seniausių pasaulyje laukinių riešutmedžių miškus.
Kelionė į Kirgiziją neapsieina be unikalių vietovių ir objektų lankymo. Alajaus slėnis – vaizdingas Kirgizijos gamtos šedevras, labai populiarus tarp alpinistų, kopiančių į Lenino Piką. Slėnyje daug aukštakalnių ganyklų, kuriose žolė yra ypač tanki ir aukšta. Neapsakomas reginys – didžiulė Užaltajaus gūbrio siena, kuri kyla virš slėnio 3000 – 3500 metrų. Užaltajaus gūbrio papėdėje mėlynuoja daugybė ežerų. Pagrindiniai Alajaus slėnio gyventojai – kirgizai, tačiau Sary-Mogol kaimelyje gyvena pamyriečiai, kadangi kaimelis priklauso Kalnų – Badachšano autonominei sričiai, vietiniai gyventojai yra aprūpinami maistu ir daiktais iš Chorogo.
Ošas – antras miestas pagal gyventojų skaičių Kirgizijoje, oficialiai vadinamas „Pietų sostine“, tikru tautų ir kultūrų „katilu“. Mieste gyvena maždaug 51 proc. kirgizų ir 43 proc. uzbekų. Taip pat galima sutikti rusų, turkų, tatrų, uigūrų, tadžikų, azerbaidžaniečių ir kitų tautybių žmonių. X amžiuje Ošas buvo laikomas trečiu pagal dydį Ferganos miestu. Be to, tai vienas iš pirmųjų miestų, kurį savo kelyje sutikdavo karavanai, keliaujantys iš Kinijos Šilko keliu. Kažkada būtent čia buvo galima rasti geriausius produktus ir prekes iš tolimųjų kraštų.
Arslanbobo kaimelyje uzbekai sudaro 90 proc. gyventojų, likusieji – kirgizai (8 proc.) ir rusai, totoriai ir čečėnai (apie 2 proc.). Miškų plotas siekia daugiau nei 600 tūkstančių hektarų, o pats Arslanbobas įsikūręs 1700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Didžiuliai plotai, apaugę vaisių ir riešutų miškais, atrodo įspūdingai, o Arslanbobo slėnyje tekančios upės yra didžiausios pasaulyje.
Arslanbobo kaimelyje ir jo slėnyje galima pamatyti šimtus metų augančius riešutmedžius, kurių aukštis siekia net 30 metrų. Vietiniai gyventojai pasakoja legendą, kad vieną kartą Aleksandras Makedonietis, grįždamas iš žygio, čia užklydo su savo kariais ir į Graikiją pargabeno šių vietovių riešutų, kurie prigijo naujoje žemėje ir taip atsirado pavadinimas „Graikiškas riešutas“. Kasmet Arslanbobo slėnyje surenkama iki 1500 tonų riešutų derliaus, o taip pat iki 5000 tonų obuolių, pistacijų ir kaukazinių slyvų. Žmonės yra dėkingi gamtai už šias dovanas ir daro viską, kad išsaugotų natūralias ekosistemas. Jau daugelį metų Arslanbobas, kuris išverstus iš kirgizų kalbos reiškia „Arslano durys“, laikomas nacionaliniu draustiniu.
Suusamyr slėnis – tai gigantiška kalnų plynaukštė, alpių pieva, kur viskas yra padengta tarsi žaliu aksomu. Tikras poilsis akims ir sielai! Vingiuoti keliai, siauros kalnų perėjos, senoviniai miesteliai
ir nuostabūs gamtos vaizdai atrodo lyg ne iš šios planetos. Son Kul ežeras laikomas Kirgizijos pasididžiavimu, nes jo grožis atima žadą ir sustabdo laiką. Veidrodinis ežero paviršius tarsi užhipnotizuoja, o horizonte matomi įspūdingi kalnai, kalnų pievos, kuriose laisvai ganosi arkliai, jakai, dvikupriai kupranugariai. Visur galima pamatyti baltas klajoklių jurtas. Tai itin geranoriški ir darbštūs žmonės, kurie svetingai sutinka atvykėlius.
Klajoklių gyvenimo būdo ir ramybės kontrastai
Kelionių organizatoriaus „Santi Travels“ gidai padeda pajusti klajoklių gyvenimo būdą, pažinti vietinius žmones, jų kultūrą, tradicijas ir papročius, paragauti šios šalies virtuvės patiekalų, aplankyti atokiausius gamtos lobius, savitas tradicijas ir kultūrą „slepiančius“ miestus.
Kirgizija vilioja ne tik gamta, bet ir nedideliais miestais ir kaimeliais, kuriuose keliautojų laukia ramybė, svetingumas. Biškeke, Kirgizijos sostinėje, yra daug restoranų bei kavinių, kuriose galima išbandyti kaukazų, uzbekų, korėjiečių, kinų, dunganų, uigūrų, kazachų, rusų ir kitų tautų tradicinių patiekalų. Po sočių pietų siūloma užsukti į vietinių gyventojų parduotuves, prekiaujančias rankų darbo papuošalais ir kitais suvenyrais. Kirgizijoje yra didžiausias visoje Centrinėje Azijoje ir Kaukaze didmenos – mažmenos daiktų turgus, savo dydžiu prilygstantis savarankiškam miestui. Todėl norint jį visą aplankyti prireikia ne vienos dienos. Didesniuose miestuose veikia naktiniai klubai, barai ir restoranai.
Kirgizijoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, galima rasti ir kitų kontrastų, kurie kelionei suteikia dar daugiau žavesio, naujų atradimų. Atokiau nuo didesnių miestų galima išvysti apgadintus kelius, žmones, kurie retai mato užsieniečius, yra paskendę savo rutinoje. Tačiau šalis pažengusi šiuolaikinių informacinių technologijų srityje, yra internetas, veikia daugiau nei 40 universitetų bei įvairių tarptautinių fondų. Kirgizijoje keliautojai gali laisvai susikalbėti rusiškai, o jaunimas puikiai kalba ir angliškai.
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/pasakiskos-gamtos-ir-egzotikos-paieskos-kirgizijoje-637-1152364