Etiopija – pasaulio civilizacijos lopšys

Senas lietuviškas posakis skelbia: „Genys margas, o svietas dar margesnis“. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie Etiopiją. Ši šalis yra tikras kontrastų ir įvairovės kraštas. Etiopijos unikalumas žavi įvairiausių pomėgių keliautojus – tai ideali šalis tiems, kurie trokšta įvairiaspalvės patirties: gamtos, kultūros, istorijos…

Etiopijoje galima išvysti visus įmanomus afrikietiškus kraštovaizdžius: didžiausią Afrikoje Simieno kalnų masyvą, „Afrikos stogą“, dantytomis viršūnėmis įsiremiantį į dangų, žemiausią tašką Afrikoje – karščiu alsuojančią Danakilių įdubą, primenančią Mėnulio peizažą, įspūdingus Žydrojo Nilo krioklius, Didįjį Lūžių slėnį, gurgantį karštosiomis versmėmis, vešlius atogrąžų miškus… Ne vienas Etiopijos gamtos kampelis gali pasigirti tik jam būdinga, endemine flora ir fauna. Etiopinis šakalas, etiopinis kalnų ožys, laukiniai asilai, gelados – tai tik keletas unikalių rūšių, klajojančių laukinės gamtos rezervatuose, kurių šalyje yra net 11.

Tai nepaprasta šalis, tapusi namais iš viso 80 etninių grupių, kurių net 20 gyvena žemutinės Omo upės slėnyje – teritorijoje, užimančioje tik 165 km2 muziejų: žmonės gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų – tai pusiau klajokliai, praktikuojantys animizmą. Viena kitos pašonėje gyvenančios gentys skiriasi kaip diena nuo nakties: vieni puošiasi įspūdingomis šukuosenomis ir mineralų piešiniais ant kūno; kitų moterys garsėja tuo, jog lūpose nešioja plokšteles, treti – stato „dangoraižius“ iš bambuko..

Viena įstabiausių Etiopijos vietų – žemutinės Omo slėnis, kur gyvena nepaprasta mažų ir kontrastingų etninių grupių įvairovė. Būtent dėl šios nepaprastos kultūrinės įvairovės žemutinės Omo slėnis įtrauktas į UNESCO Pasaulinio Paveldo sąrašą – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur tokioje mažoje teritorijoje galima sutikti tokia didelę genetinę ir kultūrinę įvairovę. Dažnai sakoma, kad Etiopija – žmonijos įsčios, o žemutinės Omo slėnis – visų Afrikos tautų lopšys: čia (Omo slėnyje) atrasti seniausi šiuolaikinio žmogaus palaikai, su kuriuo genetiškai esame susiję kiekvienas iš mūsų, gyvenančių šiandien.

Pietinės Omo slėnis tai tarsi mozaika, susidedanti iš vietinių genčių, mums neįprastų kultūrinių vertybių, nuostabių kraštovaizdžių ir unikalių kaimų. Kiekviena genties gyvenimo būdas išskirtinis ir savotiškas, visiškai nepanašus į kaimynų. Mursiai, Hammerai, Dasenechai, Borenai, Dorze, Konso – tai tik keletas genčių, gyvenančių Omo slėnyje. Čia kalbama skirtingomis kalbomis, priklausančiomis net keturioms kalbinėms grupėms. Pietinės Omo slėnio gyventojai neturi bendro materialinio ar kultūrinio pagrindo, tad kiekviena gentis pasižymi savotiška unikalia menine išraiška ir tradicinėmis gentinėmis šventėmis bei ritualais. Visą šią nepaprastą gyventojų įvairovę atskleidžia spalvingi kassavaitiniai turgūs, kokių tikriausiai nepamatysite niekur pasaulyje.

Omo slėnis ypatingas ne tik kultūrine įvairove, bet ir nepaprastu kraštovaizdžiu: neaprėpiamos savanos su kalnais horizonte, sausos pusdykumės, kalvotos ir miškingos Omo upės pakrantės, kur pilna beždžionių, spalvingų paukščių, krokodilų ir begemotų, vulkaniniai ežerai, o Konso tautelės teritorijoje galima išvysti unikalius terasinės žemdirbystės laukus.

Kelionė po žemutinės Omo slėnį – tikras nuotykis visomis prasmėmis. Jei ištversite nelygius kelius ir susitikimus su keistomis, į nieką nepanašiomis kultūromis, tuomet žemutinės Omo slėnis jums gali pasiūlyti įspūdingą pažintį su Afrikos genčių įvairove ir laukine gamta.

Etiopija sena, senesnė nei galite įsivaizduoti. Šalis, anksčiau žinoma Abisinijos vardu, egzistuoja jau daugiau nei 3000 metų. Per tūkstančius metų istorijos Etiopija sukaupė turtingą kultūrinį ir istorinį paveldą, tikriausiai vieną turtingiausių Užsachario regiono šalių tarpe. Tai ne tik legendinės Šebos karalienės namai, bet ir garsiosios Liusės, vienos iš priešistorinių žmonijos pramočių, gimtoji žemė – jos skeleto liekanos buvo atrastos šios kontrastų ir paslapčių šalies kamputyje, Danakilių (arba Afaro) įduboje. Tad Etiopija dažnai vadinama „žmonijos įsčiomis“. Ne vienas trokšta aplankyti Etiopiją, nes tik čia galima pasisemti įkvėpimo iš senovės istorinio palikimo. Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur stebint Etiopijos Ortodoksų Bažnyčios ceremonijas ir ritualus, akies krašteliu galima žvilgtelėti į Senojo Testamento pasaulį. Ne, ne, nesuklydote – Afrikos gilumoje slypi ankstyvo krikščioniškosios istorijos paminklai. Čia rymo senovinės Etiopijos karalystės sostinė Aksumas, kurioje kaip teigiama, paslėpta Sandoros skrynia, bei legendinės bažnyčios Lalibeloje, išskaptuotos uolos monolite, o Tana ežero salose, kurių net 37, stūkso senoviniai Bahir Daro vienuolynai, kurių seniausieji mena XIII a.

Tik Etiopijoje galima akimirksniu persikelti į praeitį ir prisiliesti prie gyvos istorijos, pasinerti į laukinę unikalią gamtą ir susipažinti su įvairiaspalve kultūra. Etiopija – tikras keliautojų rojus, kupinas kontrastų, paslapčių ir istorijos!

Etiopija – atradimų žemė. Ji nuostabi, uždara, paslaptinga ir nepaprasta. Tai labai sena (siekianti daugiau nei 3000 metų) ir turtinga pasaulio civilizacija, turinti daug išskirtinių bruožų ir tradicijų kurie ją išskiria iš kitų  Afrikos ir pasaulio valstybių.

Etiopijos išskirtinumas ir tai,  kad tai vienintelė Afrikos valstybė, kurioje nuo senovės dominavo krikščionybė. Etiopijos krikščionys didžiuodamiesi vadina save pirmaisiais įtikėjusiais pagonimis.

Būtent, šioje šalyje, aptikti seniausi žmonijos pėdsakai ir to įrodymas – Adis Abebos nacionaliniame muziejuje saugomi humanoido Lucy griaučiai (manoma, kad Lucy gyveno prieš 3,2 mil.metų). Jie buvo rasti 1974 metais  Afaro dykumoje  šalia pagrindinės upės  Awash. Šis atradimas buvo neeilinis ir  labai svarbus tiek mokslo, tiek  žmogaus evoliucijos istorijoje.

Dar viena analogų neturinti įdomybė Etiopijoje: Miestelis Šašemino vardu. Ten jau beveik pusę amžiaus įsikūrusi tikrųjų rastamanų (rastafari) bendruomenė, (žodis kilęs iš Etiopijos princo Rastafario).
Rastafari judėjimas yra dvasinė ideologija , kuri atsirado 1930 metais Jamaikoje. Tai kartais apibūdinama kaip religija, tačiau labiau laikoma gyvenimo būdu leidžiančiu asmenybei atrasti ir pažinti save, skatinančiu suvokti pasaulį kiek kitaip. Rastamanai apsigimę optimistai, amžini maištininkai, itin laisvos ir nesuvaržytos dvasios žmonės. Tipinį rastamaną iškart pažinsi iš – ilgų „dredų“, vešliai želiančios barzdos, megztos trispalvės beretės, ir smilkstančios cigaretės… Vieni pagrindinių rastamanų  įsitikinimų yra:

• Ištikimybė Dievui pagal Biblijos taisykles ( jie tvirtai tiki, kad Dievas yra juodaodis);
• Viena meilė visoms žmonių rasėms;
• Natūralus gyvenimo būdas;
• Žmonijos vieningumas;
• Dėkingumas ir pagarba visoms gyvybės formoms.

Vienas žymiausių Rastafari judejimo atstovų buvo Bob Marley.

Etiopijos kraštovaizdis labai  neįprastas. Išsiraizgiusios  kalnų viršūnės, kurios siekia net iki 4000 metrų virš jūros lygio,  žemumos su laukais ir kaimais, plynaukštės, unikalios kalnų stepės, savanos  ir  dykumos, atogražų miškai, vietoje neveikiančių ugnikalnių tyvuliuojantys ežerai, dažniausiai išdžiuvusių  mažų ir didelių upių vagos; kartais akims nuostabą suteikiantis gausiais žiedais pakėlėje apkibęs medis neleidžia nuoboduliui apimti kūno visos kelionės metu.

Kaip dykumų dangoraižiai šalikelėse stovi termitų namai.

Einantys kažkur – toks apibūdinimas būtų  tinkamiausias žmonėms, kurių diena, vos tik saulei patekėjus, prasideda ir baigiasi žingsniuojant keliu. Kelias yra skirtas visiems: automobiliams, žmonėms, asilams, avims, jaučiams – visiems, kas juda. O juda visi ir visur. Kelias – tai galimybė pasiekti vandenį, jis veda  iki miesto . Čia kelias reiškia  gyvybę, kuri vaduoja nuo skurdo.

Vanduo čia kaip ir daugelyje Afrikos šalių yra aukso vertės. Net 84% gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir kasdien nueina ilga kelią kol pasiekia vandenį. Nepakankama geriamo vandens infrastruktūra  apkartina gyvenimą galybei žmonių.

Gyva, autentiška ir įdomi  vieta kur verta  pabuvoti – vietinis turgus. Vienas didžiausių  Afrikoje yra „Mercato“ turgus Adis Abebe.

„Bati“ turgus antras po Adis Abeba turgaus . Čia, skirtingos etninės gentys, susirenka į vieną vietą parduoti, pirkti ir pasikeisti savo prekėmis. Turgus yra milžiniškas, chaotiškas ir apima visą šlaitą. Tai yra vienas įdomiausių turgų Afrikoje.

Jei ryte važiuojant keliu pamatai link miestelių artėjant  įvairiausių  transporto priemonių spūstis, supranti –  turgaus diena.:)

Norint iš arti pajusti laukinės gamtos kvėpavimą  – būtina aplankyti nors vieną iš daugelio Etiopijos nacionalinių parkų.  „Nech Sar“ nacionalinis parkas buvo įkurtas 1974 metais ir apima 514 km2. Su pribloškiamu  vaizdu į Abaya ir Čamo ežerus, kalnų fone, tai yra vienas iš gražiausių parkų rytų Afrikoje. Čia esantis Čamo ežeras garsėja begemotais, vienais didžiausių visame žemyne krokodilais ir didžiaisiais pelikanais. Čia gyvena apie 342 paukščių rūšys , didelėmis bandomis ganosi Burchell zebrai  ir Granto gazelės,  antilopės ir šernai. Pavėsyje tūnančios aksomo beždžionės ir alyvuogių babuinai suteikia džiaugsmo kiekvieno akiai. Žinduolių čia priskaitoma apie 37 rūšys. Taip pat parke galima pamatyti apie 15 rūšių drugelių.Sako yra parke liūtų, tačiau apie juos dažniau girdėjo, nei matė.  Etiopija nėra skirta plėšrių ir didelių gyvūnų pažinimui. Per  pilietinį karą dalis jų buvo išžudyta, dalis pabėgo į Keniją.

Hamer genties žmonės – pusiau klajokliai , geri medžiotojai, pagarsėję kaip puikūs gyvulių augintojai ,migruojantys kas kelis mėnesius, kad rastu geresnes ganyklas savo ožkoms  ir galvijams.Tačiau labiausia unikali ši gentis dėl moterų „molinių“ šukuosenų ir neįprastų apeiginių ceremonijų. Vyrų branda ir ar jis tinkamas  vedyboms tikrinama jam šokant per sustatytų  4-6 jaučių nugaras. Jei nepavyksta, jis laikomas nevykėliu, tampa netinkamu  vestuvėms ir ceremonija atidedama metams.   Jei ši užduotis yra sėkmingai įvykdyta  –  vyras įtraukiamas į  Maza gretas.  Per šią ceremoniją genties moterys provokuoja Maza vyrus  savo plikomis nugaromis  kad  jie vykdytų neatsiejamą apeigos dalį – plakimą rykštėmis. Tai ekstremali ir  skausminga ceremonija. Randai yra atsidavimo vyrui, pasididžiavimo ir grožio simbolis.

Konso gentis šokiruoja kiek mažiau, bet tai nereiškia kad jie mažiau įdomūs.Ši gentis gyvena izoliuotame bazalto kalvų regione. Kaimas  stovi ant kalvų ir yra padalintas  į bendruomenes, o kiekviena bendruomenė turi po atskirą pagrindinę trobelę.Išskirtinis ženklas – kaimelyje išsirangiusios aukštos akmens sienos  kurios daug metų buvo naudojamos kaip gynybinės . Pagrindinis pragyvenimo šaltinis –  žemdirbystė.

Dorze gentis kažkada buvo kariai, dabar jie  garsėja  iš medvilnės austais audiniais ir avilio formos  nameliams. Dorze genties moterų pareiga rūpintis namais, maistu ir vaikais. Genčių vyrai  didžiąją savo laiko  dalį  leidžia dirbdami  ūkio ar  namų statybos darbus, o likusį laiką jie verpia medvilninius gaminius.

Didžiausias jų išskirtinumas – pintų vytelių namukai, kurie dėl termitų atakų gali išstovėti iki 80 metų.O po to jau gerokai sumažėję nukeliami  į kitą vietą.Tada jų paskirtis pasikeičia  iš gyvenamo į sandėliavimo , o toje vietoje  išdygsta naujas ir gražus „avilys“ kuriame gyvena tiek žmonės tie gyvuliai.

Jei dar norite pamatyti tai, kas vadinama žodžiu “ tikra“ ir  įkvėpti naujų įspūdžių – turėtumėte paskubėti . Tai nesitęs amžinai. Globalizacija ir turizmas daro savo ir tikrąją būsena pakeis netikra…

Sudomino? Peržiūrėk mūsų programą – kelionė į Etiopiją